3 įrašas.

Aš net pravirkau, kaip galėjau pamiršti savo 19-tajį gimtadieni? Eh... Man net 19... Pirma gavau dovaną nuo savo Makso, nuostabią grandinę. Iš džeses jos darbo auskarų, o dovanų buvo kalnas, atėjo ir Karlas. Jis padovanojo iš mano žvilgsnio įdomia knyga. Buvo nuostabus tūsas, 1h. Visi išėjo liko:: Maksas ir Džesika. Su jais visada smagu. Nuėjom į mano kambarį. Maksas įjungia muzika, o aš įpyliau į stiklines šompano, Džes rodos jau buvo girta...
-Už tavę, Alisa.-sakė Maksas.
Išgerėm kokias penkias, šešias stiklines kol aš neišsiakau t.t neužmigau. Atsikėliau su Maksu, o Džes miegojo sofoje, jai ji pas manę nakvoja tai ten TIK jos vieta. Pažiūrėjau į laikrodį, vos nesušukau jau 12. Ah.. Tiksliai į mokyklą nereik. Koks palengvėjimas, maniau mum visiem po du įrašys : DD .
-O tu jau atsikeliai. Pusryčiai į lovą?
-Jo katik. Tu kada? Hmm... Gal.
Jis man po penkiolikos minučių atneše kiaušiniene ir apelsinų sulčių, pusryčiai buvo nuostabus. Po kelių minučių atsikele Džesika..
-Mmm.. Džes valgysi?
-Ne manę pykina.- ji nubego į tulą. O aš paprašiau mamos, kad daktrą iškviestu.
What? Vos nešaukiau. Ar tai ĮMANOMA? Ah... Tikrai, vargšele Džesika, ji neščia. Aš netekau amo, išbalau, stovėjau nekvepuodama, nemirksedama.
-Alisa, Alis. Tai juk ne pasaulio pabiga...
-A...a....h...a...a...a
Ei. Nu Alise grįž į savo protą, nors ne ten šimta nesamonių, proteli dar pavaikšiok, prašau.
Diiiiiinnnnnddddd dddddoooonnnn.
Vėl tas sušiktas skambutis... Nubėgau atydarit... Nu o kaip manot kas ten? Teisyngai Erikas...
-What? Ką tu čia veiki?
-Eime.
Jis nuvede mane į lauką, o po to į mašiną, nesipriešinau nors jo bijojau. Jis pradėjo laižieka, vat dabar priešinausi, o po to sumaniau priešintis ''saldžai'', visai patiko tik, tik prisiminiau Džes, Maksą ir... ir Karlą. Viskas stojo į savo vietas, normalias ir žiaurias greit išbegau iš automobilio. Vešpatie, ką Alisa tu padarei??? Die, die...
Atėjau į savo kambari, Džes miegojo, paiemiau jos ranką.
-Kaip ji?
-Pagal analizus gerai.
-O be analizų? Kalbėkit tik aiškiai, aš medecinoi ne bu,bu.
-Gerai, pasakysiu ''bu-biau'', taip ji prastai, trugsta vitaminų, gali trukti ir jos vaikui.-jis dar pasake kažkokia liga.
-Aišku čia tai jau labai bu-bu, kad nyfiga nesupratau.
Pamiršau, kad yra žmonių, ai, koks skirtumas??
-Na... Žodžiu... Reik citrinos.
Nuo žodžio citrina, Džes atsikele. To dar netuko.
-Mielas, marsiečiuk, miegok..
Norėjau jai pakelt nuotaika, ji buvo suįrusi.. Tokia silpnute, lengvute... Ahh... Džesik Keim.....
O Dabar atejo ponia Esmė, Džes mama.
-Labas, Nika.- pasisveikino Esmė
Jo atrode manęs nebuvo, ir aš dingau, išejau į lauką su pasiteisinimu ''Einu pakviepuot grynu oru, Maksai nereik'' . Sutikau netik Eriką, bet ir Džimą. Je manę ant rankų nuneše ir nuveže pas Eriką.
Ah.... Tai man užkniso, linksmybes dar ilgai tesis?