5 įrašas

Visie tie žiarus prisiminimai išnyko, tik jai grįž Erikas, man bus šakutės... Vėl pamesiu protą. Nors ne kam apie jį galvoju? Aš juk dabar Makso glėbija, šiltame ir tokiam... Maloniam. Praėjus keliems menesiams Džesikos pilvos padidejo. Štai ji atėjo į kambarį su Karlu. Jie buvo tokie mieli, taip laukiantys to mažo kūdikėlio. Džese labiau, matos, Karlas su jaa dažnai baras. O voulia į kambarį atėjo Kellanas ir Nika, mano mama...
-Brangioji, mes važiuojam į ozą.
-Aha.-truputi mieguista sumurmėjau.
Tėvai išėjo.
-Alis, miegok tu pavargai.
Išgirdau tylu Makso balsą. Ehh... Ką aš padariau? Tik užmigau...
Tik užmigau? Klausiu savęs? Nieko sau miegas... Jau dvi val. Nakties, o miegot nuėjau apie 6,5 vakaro. Guliaus toliau miegoti, Makso glėbyje buvo jauku..
Atsikėliau jau 8. Pati paskutine... Ne nu tai geras. Maksas atneše pusryčių, ehh... Nenorėjau valgyti, bet ką padarysi? Pavalgiusi ieškojau akimis Džeses, o Maksas tarė, kad Džes nenakvojo.. Kaip gaila. Į kambarį atėjo mama.:
-Aš noriu tvarkytis.
-Taip, taip. Ponia, Nikei, mes su Alisa eisim į akropolį.
Emm.. Kodėl jis galvoja? Na gerai.. Užsidėjau juodus, aptemptus džinsus, geltona maikute su mano vardu ir įvairiais muzikos instrumentais, natom ir t.t . Greit užsidėjau inkariukus, paiemiau rankine ir mes išėjom.
-Tikrai į akropolį?-patvirtino Maksas.
-Ne, pas Džese.
Greitai nuvažiavom pas Džes. Jos nėra? Ji ligonineje? Ah... Tikrai po jos neštumo jau keli mėnesiai (ne vienas kaip minėjau.) man jau 20... Sena kokia aš ;DD . Greit nuvažiavom į ligoninę.
Koki nuostabu berniuką paimdė, Džes, o vardas nuostabus- Kajus. Ilgai į jį žiūrėjau pro langą, tas mažas angeliukas- tobulas. Taip ir norėjau ji bučiuot, apkabinet. Džese sakė aš busiu krikšto mama, o Lukas, mūsų buves klasiokas jai sutiks- krikštotetis. O kaip jis nesutiktu? Kaip įmanoma nebuti to kūdikio krikšto tėčiu? Pamačiau Eriką, sako jis manęs ieško, o radęs manę pagriebe už rankos kol Maksas nematė ir nuvede už kampo. O ne... Vėl jis. Man šakutės. Tik jis norėjo manę pabučiuot, ir staiga atsirado...


P.S- man del pažymio neigiamo gali buti arieštas, galėsiu neparašyt. Srr.