7 įrašas

Pagaliau jis atmerke akis. Tas savo plačias ir gražias akys. Nesulaikiau ašarų. Jis nusišypsojo savo plačia šypsena, bet po kelių minučių nusisuko.
-Kas yra?
-Alisa dink, išeik- PRAŠAU. Man bedu su Karlu nereik.
Norėjau išeit, nors ne visa savo valią sulaikiau kumštyje. Bet jis manę paglosts padare tokias akys, kad neišeičiau , o DINKČIAU. Išėjau. Man istrigo jo sakynis ''Man bėdu su Karlu nereikia.'' Karlas, Karlas ir dar syki jis.O Maksas.. Hmm.. Su juo bėdu reik.
Grįžau namo. Liūdna nuėjau į kambarį, o ten užsidariau. Bent syki pabusiu viena. Pamaniau. Ne... Viena niekada nebusiu. Čia sedėjo susirupynes Maksas. Atsisėdau ant sofos kitam kambario gale.
-Atsibudo?-tyliai paklause jis.
-Oo kas tau darbo dr karta ji ''primušt''?
-Aišku. Tas parazitas atsibudes. Alisa tu nesupranti, kad aš tavę MYLIU.
-O tu nesupranti, kad jis - mano DRAUGAS.
Atsistoja, jaučiau, kad buvau visa raudona- iš pykčio. Tikrai įsiutusi. Maksimas manę apkabino, nors ne. Jis manę apglėbe, kad dar nepaimčiau kokia šakute gulinčia ant stalo. Suprantu, galiu dabar padaryt bet ką. Stengiausi prasmukti ir man pavyko. Nubėgau į pirmą aukštą prie pianino. Sugrojau tą pačia melodija. Staiga atėjo Erikas. Aš akyse laikiau džiaugsmą ir klausima- kaip?
-Ne, nepabėgau Alisa. Paleido.
-Čiiiaaa yyyrrraaa Maksas.
-Nemanau, kad tavo vaikinas nori tavę praasti.
Tiesa, Maksas nesims tokiu darbų. Kam jam purvint rankas? Jai dar tebegivuoja Karlas, kuis pas Kajų ir Džes. Sekasi kažkam visgi... Erikas priėjo prie manęs ir pabučiavo, nusšypsojo plačia ir tikra ERIKO šypsena. Kokia aš buvau laimynga. Tik mano laimę sutrugde Maksas, su Embio foto rankoje.
-Erikai? Alisa, ką mano brolio foto dar pas tavę. Ką Erikas daro čia?
Brolis? Emberis juk nieko neturi, tik mamą, tėtį.. Tai yra neturėjo. Preibėgau prie jo atemiau nuotrauką.
-Jis buvo mano vaikinas, o Eris mano draugas.
-Buvo? Palikai?
-Tu gi brolis jo, turi žinot, kad jis mirė.
Jis apstulbo.
-Embis? Gal ten jo brolis dvinys Kimas? Nu mano brolis tik ne dvinys.
-Kaip tai?
-Na tėvai ir manę, kad tai Embis. Ir kai Emberis grįžo ir sakė ''Kur Kimas?'' tėvai vos šoko negavo, jie manę nėra Embio ir da....
Nespėjo jis man nieko pasakyt. Nubėgau pas Emberį ir jį radau Makso tėvų namuose. Jis manę apkabino sako, kad visada manęs laukė, o Maksas buvo tik pagalba. Tik... Tik...
Atėjo ir Maksas. Jis atsipraše, bet sakė , kad ištikro myli ir mylėjo, mylės. Neturėjau pasirinkimo norėjau pas Embi... Bet mano pasirenkimas buvo Maksas. Embis suprato ir net apsidžiaugė.

...